Gyvenimo tikslų samprata

Gyvenimo tikslai susideda iš sudėtinės hierarchinės sistemos. Šios hierarchijos viršuje yra pagrindinės pamatinės vertybės ir idealaus „aš“ vaizdas. Troškimas siekti šio idealaus „aš“, veda prie abstrakčių motyvacijų, kaip galios, šlovės, pagarbos, nepriklausomybės ar išdidumo, siekimo. Asmeniniai ar vidutiniai tikslai yra užduotys ir tikslai, determinuoti šių abstrakčių motyvacijų. Jie yra lengvai žmonėms atpažįstami ar išreiškiami bei pamatuojami. Jie apima tokius tikslus, kaip karjera, draugystė ir finansinis saugumas. Kontekstiniai tikslai yra žmonių suvokiamos intencijos bei veiksmai, orientuoti į dabartinę aplinką ar gyvenimišką situaciją, kuri gali vesti link asmeninių tikslų. Pavyzdžiui siekimas geresnių pažymių mokykloje, mėginimas gerai pasirodyti sportinėje veikloje ar bandymas pagerinti santykius su kitais. Anot autoriaus, žemiausias gyvenimo tikslų hierarchijos lygmuo susideda iš neatidėliotinų veiksmų, kurie veda prie kontekstinių tikslų. Jie apima specifinius veiksmus, kaip skaitymas, rašymas, vairavimas ir t.t. Tikslų nustatymas bet kuriame lygyje yra nulemtas tikslų esančių aukštesniame hierarchijos lygmenyje. Žemesnių tikslų įvykdymas, veda prie aukštesnio lygio motyvacijos, kuri padeda asmeniui judėti link idealaus „aš“ vaizdo (Nair, 2001). 

Visi šie tikslai yra apibrėžti daugybės faktorių, kaip amžius, lytis, asmenybė, poveikis, aplinka ar sveikata. Šie asmeniniai tikslai keičiasi nuo jauno suaugusio amžiaus iki brandos. Anot autorių, asmenybė vaidina svarbų vaidmenį gyvenimo tikslų pasirinkimui. Asmenybės bruožai, tokie kaip ekstraversija ir narcisizmas, teigiamai siejasi su ekonominės sėkmės tikslais, jaudinančiu gyvenimo būdu ir prestižinės profesijos turėjimu, tuo tarpu neigiamai siejasi su socialiniais tikslais, kaip darbas dėl kitų gerovės. Žmonės su A tipo elgesiu, būna dažniau nepatenkinti savo gyvenimo tikslų pasiekimais. Asmenybės bruožai, gali būti palengvinantys arba trukdantys faktoriai, gyvenimo tikslų siekimui. Tam tikri asmenybės bruožai, gali vesti į nesėkmę, gaunant socialinę paramą, kuri galėtų padėti siekiant savo gyvenimo tikslų. Gyvenimo tikslams, taip pat turi įtakos ankstyva teigiama arba neigiama patirtis (Nair, 2001).

Pagrindiniai gyvenimo tikslai apima asmens siekius, kurie suformuoja jų gyvenimo kontekstą ir nustato bendras gyvenimo struktūras, tokias kaip šeimos bei karjeros turėjimą, nustato tam tikrą gyvenimo būdą ir t.t. Priešingai negupaprasta motyvacija, pagrindiniai gyvenimo tikslai, turi ilgesnį laiko tęstinumą ir didesnę įtaką žmogaus gyvenime, kuri tęsiasi metais ir dešimtmečiais, o ne dienomis ar savaitėmis. Pavyzdžiui, tipiškas gyvenimo tikslas galėtų būti aukšto statuso karjeroje siekimas, o analogiškai vidutinis tikslas būtų gauti gerą pažymį iš egzamino. Pagrindiniai gyvenimo tikslai sukuria konstrukciją, konkrečiame socialiniame kontekste, kaip didelės šeimos turėjimas, būti vedusiu ar siekti gyvenimo būdo, kuris tau atneštų turtus. Šie kontekstai, atspindi vaidmenų charakteristikas ir tipus, kuriuos žmonės priima. Šie vaidmenys dažnai būna tarpasmeninio pobūdžio ir gali atspindėti pasiekimus, kurie yra susiję su skirtingomis gyvenimo stadijomis (B.W. Roberts ir R.W. Robins, 2000). 

Gyvenimo tikslai dažnai yra aiškinami, kaip vaizdai susiję su ateitimi, ko asmuo siekia dabartiniame gyvenimo etape, ko tikisi išvengti ar sulaukti skirtingose gyvenimo srityse (Salmela-Aro, Nurmi, 2004). Jie tarnauja kaip orientyrai sprendimams apie asmens kryptį tolimesniame gyvenime bei apibūdina kaip kiekvienas žmogus nori suformuluoti savo ateitį. Kaip padarinys, jie suteikia nuoseklumą žmogaus sprendimams bei yra linkę stabilizuoti žmogaus elgesį įvairiuose kontekstuose. Emmos (2003) mini, jog gyvenimo tikslai yra esminiai komponentai suteikiantys gyvenimui reikšmingumą. Gyvenimo tikslais taip pat yra reikšmingi asmeniniai siekiai, kurie konstruoja individą bei veda asmenį priimti kasdienius sprendimus. Gyvenimo tikslų sąvoka yra viena iš centrinių bendrojoje psichologijoje (F. Kring (2008), Salmela-Aro, Nurmi (2004) ).

 Gyvenimo tikslų vystymasis

Paaugliai yra lyg filosofai bandantys gyvenimą padaryti prasmingu bei atrasti sau vietą pasaulyje. Paauglystė yra pagrindinis vystymosi laikotarpis, gyvenimo tikslų formavimuisi. Šie tikslai rūpinasi, kad asmuo sąmoningai nukreiptų savo gyvenimus kažkokia linkme. Praeityje, paauglių gyvenimo tikslų formavimąsi, daugiausia įtakojo kultūrinės tradicijos,  tuo tarpu šiuolaikinis pasaulis teikia galimybę juos pasirinkti patiems. Daugybė gyvenimo tikslų, šiuolaikinėje populiariojoje kultūroje, yra išoriniai arba materialūs (J.Piaget (1967), Schwartz (2000)). Gyvenimo tikslai dažnai yra skirstomi į išoriunius bei vidinius. 

 Išoriniai ir vidiniai tikslai

T. Kasser ir R. Ryan (1996) pasiūlė, kad tikslai galėtų būti klasifikuojami pagal jų turinį, į du tipus – vidinius ir išorinius. Vidiniai tikslai (kaip savęs priėmimas, kitų žmonių priėmimas, bendruomeniškumo jausmas ir geras fizinis pasirengimas) yra tie, kurie iš prigimties teikia pasitenkinimą, kadangi yra tikėtina, jog jie patenkina įgimtus psichologinius autonomijos, susietumo, kompetencijos ir augimo, poreikius. Pavyzdžiui, kai asmenys siekia ir progresuoja vidiniuose tiksluose, jie patenkina savo poreikius, kurie padeda palaikyti žmogaus laimę bei gerovę. Priešingai, išoriniai tikslai (kaip finansinė sėkmė, patrauklumas ar populiarumas) yra sukoncentruoti ties apdovanojimų gavimu ir teigiamu kitų vertinimu. Tokie tikslai dažnai atspindi savo nesaugumo jausmą, taip pat užsiimamą veiklą daro keliančią didesnį stresą bei kontroliuojama elgesį, kuris nepatenkina žmogaus poreikių. Taigi, kai žmonės yra ypač orientuotas į išorinius tikslus, jie gali pradėti ignoruoti savo poreikius bei įsitraukti į veiklas, kurios kenkia sveikatai ir gerovei.

Vidinių tikslų siekimas yra orientuotas į natūralų asmenybės augimą. Išoriniai tikslai, tuo tarpu, yra orientuoti į „turėjimą“ bei siejasi su išorine verte, o ne su pagrindinių poreikių tenkinimu. Kai žmonės yra orientuoti į išorinius tikslus, jie yra labiau linkę į tarpasmeninius palyginimus, sąlyginius pritarimus bei siekia išorinio savivertės patvirtinimo. Išorinių tikslų siekimas, siejasi su menkesne gerove ir mažesniu optimaliu funkcionavimu (Kasser, Ryan, 1996). 

M. Vansteenkiste, W. Lens ir E. L. Deci (2010) mini, jog keletas koreliacinių tyrimų, pateikė įrodomus, kad žmonės kurie turi didesnes išorinių tikslų aspiracijas, palyginti su vidiniais gyvenimo tikslais, yra linkę į mažesnį gyvenimo pasitenkinimą, mažesnę savigarbą bei saviaktualizaciją. Taip pat didesnį polinkį į nerimą ar depresiją, skurdesnę santykių kokybę, mažiau kooperatyvų elgesį bei socialinio dominavimo nuostatas. Anot Sheldon ir Kasser (1995), ankstesni tyrimai parodė, kad paprastai siekimas vidinių tikslų, linkęs koreliuoti su autonominiais motyvais, tuo tarpu siekimas išorinių tikslų, atvirkščiai, yra linkęs koreliuoti su kontroliuojamais motyvais.

Literatūra:

Sivaraman Nair, K. P. (2003). Life goals: the concept and its relevance to rehabilitation. Clinical Rehabilitation, 17(2), 192–202

Schmuck, P., Kasser, T., & Ryan, R. M. (2000). Intrinsic and extrinsic goals: Their structure and relationship to well-being in German and U.S. college students. Social Indicators Research, 50(2), 225–241

Roberts, B. W., & Robins, R. W. (2000). Broad Dispositions, Broad Aspirations: The Intersection of Personality Traits and Major Life Goals. Personality and Social Psychology Bulletin, 26(10), 1284–1296

Salmela-Aro, K., & Nurmi, J. E. (2004). Employees’ motivational orientation and well-being at work: A person-oriented approach. Journal of Organizational Change Management, 17(5), 471-489

Schmuck, P., Kasser, T., & Ryan, R. M. (2000). Intrinsic and extrinsic goals: Their structure and relationship to well-being in German and U.S. college students. Social Indicators Research, 50(2), 225–241