Depresija, dar kitaip žinoma kaip didžioji depresija arba klinikinė depresija, yra dažnas ir rimtas nuotaikos sutrikimas. Žmonės, kurie kenčia nuo depresijos, patiria nuolatinį liūdesio ir beviltiškumo jausmą ir praranda susidomėjimą veikla, kuri jiems kada nors patiko, tampa apatiški, sutrinka jų miegas bei susiaurėja interesų ratas.  Dažnai skundžiasi jėgų stoka, neviltimi, prasmės nematymu bei dėmesio koncentracijos sutrikimu. Be emocinių problemų, kurias sukelia depresija, asmenys taip pat gali turėti fizinių simptomų, tokių kaip: galvos skausmas, raumenų bei kaulų skausmas, virškinimo trakto sutrikimai. Depresija yra viso kūno susirgimas, kuris gali paveikti nuotaiką, mintis ir fizinę gerovę. Depresija yra vienas dažniausių, ilgai trunkančių bei atsinaujinančių psichikos sveikatos sutrikimų. Norint diagnozuoti depresiją, simptomai turi išlikti bent dvi savaites. 

DSM vadovas, išskiria tokius depresijos diagnostinius kriterijus, kaip:

• Prislėgta nuotaika trunkanti didžiąją dienos dalį. Ši būsena kartojasi beveik kasdien;
• Sumažėjęs susidomėjimas ar sumažėjęs patiriamas malonumas iš kasdienių veiklų; 
• Reikšmingas svorio netekimas, kai nėra specialiai laikomasi dietų ar nesistengiama kitaip numesti svorio. Taip pat apetito sumažėjimas arba padidėjimas, kuris tęsiasi beveik kasdien; 
• Sulėtėjęs mąstymas bei sulėtėjusi psichomotorika (dažnai pastebimas kitų asmenų);
• Nuolatinis nuovargis ar energijos neturėjimas;
• Jautimasis beverčiu ar pernelyg didelis vidinis kaltės jausmas, kuris tęsiasi beveik kasdien;
• Sumažėjęs gebėjimas susikaupti arba kylantis neryžtingumas, kuris tęsiasi beveik kasdien;
• Pasikartojančios mintys apie mirtį ar savižudybę, bandymai žudytis arba savižudybės planavimas.

Kuo depresija skiriasi nuo liūdesio ?

Kuo depresija skiriasi nuo liūdesio? Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis simptomas, susijęs su depresija, yra liūdesys, gali būti sunku suprasti, kaip atskirti šias dvi psichologines būsenas.

Liūdesys yra emocija, kurią kiekvienas iš mūsų patiriame įvairiais gyvenimo momentais. Nesvarbu, ar tai būtų darbo netekimas, santykių pabaiga, ar mylimo žmogaus mirtis – liūdesį dažniausiai sukelia tam tikra konkreti situacija, asmuo ar įvykis. Kalbant apie depresiją, tokio “trigerio” nereikia. Nuo depresijos kenčiantis žmogus, jaučiasi liūdnas ar beviltiškas dėl visko. Depresija sergantis žmogus gali turėti visas priežastis, kad būtų laimingas, tačiau džiaugsmo ar malonumo vis tiek nepatiria. 

Patirdami liūdesį, jūs galite jaustis prislėgti dieną ar dvi, tačiau vis tiek mėgautis paprastais dalykais, kaip mėgstama knyga ar TV laida, maistas ar laikas su draugais. Depresija sergančio asmens visi šie paprasčiausi dalykai gali nebedominti arba gali nebekelti jam jokio malonumo.

Kai žmogus patiria liūdesį, sukeltą tam tikro konkretaus įvykio, jis vis tiek gali išlaikyti įprastą miego ritmą bei išlikti motyvuotas kasdienėje veikloje bei turėti įprastą apetitą. Tuo tarpu depresija gali sietis su rimtais valgymo bei miego sutrikimais, motyvacijos stoka, nenoru išlipti iš lovos visą dieną.

Liūdėdamas žmogus gali jausti apgailestavimą ar sąžinės graužatį dėl to, ką pasakė ar padarė, tačiau nepatiria nuolatinio menkavertiškumo ar kaltės jausmo, kaip sergančiu depresija žmogaus atveju. Galiausiai, depresijos atveju gali atsirasti savižala ar polinkis į savižudybę.