Pasak C. G. Jung kompleksas yra struktūrinis psichikos elementas, kurį sudaro “asociacijų telkinys, besigrupuojantis apie tam tikrą afektą”. Komplekso branduolys yra tam tikros emocijos, nors komplekso turinį gali sudaryti ir vaizdiniai, ir kūno reakcijos, ir tam tikros mintys (Gudaitė, 2002).

Svarbus klausimas, kurį akcentuoja C. G. Jungas savo darbuose, tai yra komplekso ir Ego ryšys. Kompleksai gali užimti Ego poziciją ir kontroliuoti individo gyvenimą. Pasak Jungo, viena iš esminių komplekso savybių – tai yra komplekso autonomiškumas. Kompleksai veikia nepriklausomai nuo Ego, ir kuo prastesnis kompleksų ryšys su Ego, tuo sunkiau jie prognozuojami ir pavojingesni. Kitaip sakant, kuo kompleksai mažiau įsisąmoninti, tuo didesnis jų energinis potencialas (Gudaitė, 2002).

Kompleksai yra pagrindiniai psichinio gyvenimo taškai, kurie visada susiję su emocijomis. Kur emocijos, ten gyvenimas. Kiekvienas žmogus turi įvairių kompleksų, kurie sudaro psichinę dispoziciją. Kompleksai nurodo žmogaus neprisitaikymo vietas. Jie dažniausiai pasireiškia, kai yra užkabinama su kompleksu susijusi gyvenimo patirtis ar tema, kai panaši patirtis pasikartoja ar iškyla konkretus su kompleksu susijęs vaizdas ar jausmas. Jei užkabinamas mums emociškai svarbus kompleksas, mes pradedame reaguoti perdėtai, kadangi mūsų suvokimas išsikreipia. Net jei kompleksai yra neužkabinami – jie nėra iškeliami, kompleksai vis vien mus veikia: sudaro mūsų interesų struktūrą, mūsų pasaulio suvokimą ir, pasireiškiantys ar ne, yra mūsų fantazijų pradiniai taškai (Kast, 2001).

Kast V., (1997) Father daughter mother son.
Kast V., (2001) Atsisveikinimas su aukos vaidmeniu.

Gudaitė G., (2008) Santykis ir pokytis. Tarpasmeninių ryšių gelminės prielaidos ir psichoterapija. Vilnius: VU leidykla