Motinos komplekso pagrindą sudaro didžiosios motinos archetipas, integruojantis du polius, dvi priešingas charakteristikas: tai mylinti, auginanti ir raidą trikdanti mama. Pasak V. Kast (1997) teigiamas motinos kompleksas suteikia vaikui nesvarstomą teisės egzistuoti jausmą, jausmą, kad esi įdomus, pojūtį, jog esi pasaulio dalis, kuris nepaliaujamai patenkins visus jo ar jos poreikius. Dėl to Ego gali kurti pasitikėjimu grįstą ryšį su kitais. Teigiamas motinos kompleksas leidžia mums mėgautis savo kūnu, savo vitališkumu, maistu ar seksualumu. Kūnas yra laisvas reikšti savo emocijas ir priimti tokius pojūčius iš kitų. Tokiu būdu įsišaknijęs Ego gali leisti sau peržengti slenkstį kontakte su kitais, nebijodamas prarasti savęs (Kast, 1997).

Kitoje poliaus pusėje yra neigiamas motinos kompleksas. Jei vaiko poreikiai nepatenkinami, jis yra atmetamas, susidaro neigiamas savęs ir pasaulio vaizdas, vaikas jaučiasi nevertas ir nesaugus. Kai motinos ir vaiko ryšys dėl kokių nors priežasčių yra nesėkmingas, konsteliuojamas neigiamas motinos kompleksas. Santykių su motina patirtis sąlygoja vaiko lūkestį, kad ir pasaulis su juo elgsis taip, kaip elgėsi motina. Susidaręs motinos kompleksas iškreipia pasaulio suvokimo būdą, todėl šie negatyvūs lūkesčiai pasitvirtina (Grigutytė, 2008)

Kast V., (1997) Father daughter mother son.

Gudaitė G., (2008) Santykis ir pokytis. Tarpasmeninių ryšių gelminės prielaidos ir psichoterapija. Vilnius: VU leidykla