Žmonės visais laikais domėjosi atsakymu į klausimą – Kas yra geras gyvenimas ? Dažnai geras gyvenimas yra tiesiogiai susijęs su gerove bei laimingumu. Jau senaisiais Graikų laikais Aristotelis teigė, jog laimės ieškojimas yra svarbiausias žmogaus siekimas. Psichologinė gerovė kasdienybėje atpažįstama kaip pasitenkinimas savimi, gyvenimu bei jo sritimis tokiomis, kaip draugai, finansai, šeima ir t.t., kaip gyvenimo prasmingumo, tikslingumo ar laimingumo jausmas. R. M. Ryan ir E. L. Deci apibendrino psichologinės gerovės tyrimus bei išskyrė ją į dvi grupes – hedonistinę bei eudaimoninę. Hedonistinės psichologinės gerovės dėmesio centre yra subjektyvi gerovė, laimė, pasitenkinimas gyvenimu bei skausmo vengimas, kai tuo tarpu eudaimoninės psichologinės gerovės dėmesio centre yra prasmingumas gyvenime, savirealizacija bei pilnai funkcionuojančio žmogaus vaizdas.

Šiuolaikiniame gyvenime dėmesys geram gyvenimui bei gerovei perėjo ir į socialinių mokslų sritį. Tyrimus apie gerą gyvenimą paskatino C. D. Ryff parašytas darbas. Remdamasi išsamia literatūros apžvalga, ji sukūrė integruotą psichologinės gerovės modelį. Šis gerovės modelis remiasi eudaimonine psichologinės gerovės samprata.

C. D. Ryff išskyrė 6 psichologinės gerovės dimensijas:

• Savęs priėmimas – pozityvus požiūris į save yra pagrindinė teigiamo psichologinio funkcionavimo ypatybė. Ši sritis taip pat apima teigiamus jausmus kilusius iš ankstyvosios patirties. 
• Asmeninis augimas – atspindi prasmę tolimesniam vystymuisi ir potencialui. Taip pat atvirumą naujoms patirtims bei žinioms.
• Gyvenimo tikslai – rodo ar asmuo turi aiškius tikslus ir kryptingumą gyvenime bei ar žmogus suvokia savo praeities bei dabarties patirtį kaip reikšmingą, kuri jam padėtų siekti gyvenimo prasmės. 
• Aplinkos valdymas– sugebėjimas valdyti painią ar sudėtingą aplinką ir tuo pačiu metu kurti savo gyvenimo struktūrą.
• Autonomija – apima tokias savybes kaip savarankiškumas, gebėjimas apsispręsti, vidinė kontrolė, vidinis elgesio reguliavimas, individualizmas. Šių savybių pagrindas yra faktas, jog tai yra mūsų pačių mintys ir veiksmai t.y. jie neturėtų būti nustatyti kitų žmonių.
• Pozityvūs santykiai su kitais – šią sritį apima šilti, naudingi ir patikimi santykiai su kitais žmonėmis, rūpestis jų gerove, gebėjimas jausti empatiją, meilę ir intymumą bei suvokti davimo ir gavimo komponentą santykyje su kitais žmonėmis. 

Pažvelkime kaip šios dimensijos bei jų rezultatai siejasi su žmogumi.

Savęs priėmimas

Aukšti rezultatai: Asmuo teigiamai žiūri į save. Pripažįsta ir priima save daugeliu aspektu, įskaitant geras ir blogas savybes. Jaučiasi gerai dėl savo praeities.

Žemi rezultatai: Asmuo jaučiasi nepatenkintas savimi, nusivylęs tuo, kas įvyko praeityje. Susirūpinęs dėl tam tikrų asmeninių savybių, nori būti kitoks negu yra.

Teigiami santykiai su kitais 

Aukšti rezultatai: Asmuo turi šiltus, teikiančius pasitenkinimą, pasitikinčius santykius su kitais. Taip pat yra susirūpinęs dėl kių žmonių gerovės, sugebantis jausti stiprią empatiją, meilę bei artumą. Supranta davimo ir gavimo santykiuose reikšmę. 

Žemi rezultatai: Asmuo turi tik kelis artimus, teikiančius pasitikėjimą santykius su kitais. Tokiam žmogui yra sunku būti šiltu, atviru bei susirūpinusiu dėl kitų. Jaučiasi izoliuotas bei nusivylęs tarpasmeniniuose santykiuose, neieško kompromisų. 

Autonomiškumas

Aukšti rezultatai: Asmuo yra savarankiškas ir nepriklausomas. Sugeba atsispirti socialiniam spaudimui mąstyti ar veikti tam tikrais būdais. Reguliuoja savo elgesį iš vidaus. Vertina save pagal asmeninius standartus.

Žemi rezultatai: Asmuo yra susirūpinęs dėl kitų žmonių lūkesčių ar vertinimų jo atžvilgiu. Priimant sprendimus remiasi kitų žmonių nuomone. Paklūsta socialiniam spaudimui mąstyti ar veikti tam tikrais būdais. 

Aplinkos valdymas

Aukšti rezultatai: Asmuo turi kompetencijos ir meistriškumo valdyti jį supančią aplinką, geba kontroliuoti sudėtingas, daugybines veiklas kylančias iš išorės, veiksmingai panaudoja supančias jį galimybes bei geba pasirinkti ar susikurti situacijas tinkamas tenkinti asmeninius poreikius ar vertybes.

Žemi rezultatai: Asmuo sunkiai valdo savo kasdienius reikalus, mano, jog negali keisti ir tobulinti jį supančios aplinkos, nenujaučia jį supančių galimybių, trūksta išorinės kontrolės jausmo.

Tikslas gyvenime

Aukšti rezultatai: Asmuo turi gyvenimo tikslų bei kryptingumo jausmą, mano, jog dabartinis gyvenimas ir praeitis yra prasmingi, laikosi nuomonės, kuri suteikia gyvenimui prasmę.

Žemi rezultatai: Asmeniui trūksta prasmingumo gyvenime, turi mažai tikslų, trūksta kryptingumo, praeitis atrodo neprasminga, nemato ateities perspektyvų ar įsitikinimų, kurie suteiktų gyvenimui prasmę.

Asmeninis tobulėjimas 

Aukšti rezultatai: Asmuo jaučiasi tobulėjantis bei yra atviras naujoms patirtims, jaučia prasmę realizuoti savo potencialą, pastebi, jog laikui bėgant patobulėjo.

Žemi rezultatai: Asmuo jaučia stagnaciją, jaučiasi mažai patobulėjęs bėgant laikui, jaučia nuobodulį ar nejaučia susidomėjimo gyvenimu, negeba vystyti ar kurti naujų elgsenos būdų ar asmeninio požiūrio.